Gyvenime galima apsieiti be daugelio dalykų. Be naujų drabužių, bižuterijos, šviežių gėlių vazoje, be laiko švaistymo prekybcentriuose, be pistacijų skonio ledų porcijos, be dailių pagalvių užvalkalų ir dažnai deginamų žvakių. Be kavos miesto kavinėje ir spalvotų macaroonų. Galima apsieti be visko, kas yra nauja ir kas tėra papildomos materialios smulkmenos. Galima, bet nesinori. Nes tos smulkmenos truputį nuspalvina kasdienę rutina, kartais motyvuoja, o neretu atveju ir inspiruoja. Inspiruoja kurti, ieškoti naujų idėjų ar naujų pateikimo būdų. Kūryba materializuojasi, bet argi ne taip ir turėtų būti?

Esu laiminga, nes mano gyvenime sukasi daugybė kūrybingų, nesišvartuojančių vienoje vietoje žmonių. Ir nors kartais vidury dienos per blakstienas smelkiasi nuovargis, o prie puodelio kavos išsilieja nerišlių minčių debesis, grįžusi namo ir pažadėjusi kristi į lovą jaučiuosi tokia… motyvuota! Noriu skaityti knygas, rašyti, klausyti tobulos muzikos, tvarkytis, karnizą apkabinti lemputėmis, piešti, net padaryti keletą atsilenkimų! Tokiomis akimirkomis prapuola perdėtas galvojimas ir tuomet jaučiu tą vadinamą „gyvenimo pilnatvę“. Ir nors prieš ką nors darant, viduje vis dar sudūzgia bitės, aš mažiau bijau. Pasirinkau matyti medų, o ne geluonis.

Aksesuarai yra kiekvieno derinio gelbėtojai. Ir nors papuošalus į savo kasdienybę įsileidžiu toli gražu ne visada, tačiau turėti porą mėgstamiausių auskarų – labai svarbu. Ypač žiemą, kai daugumos drabužių tonai susilieja su gamta ir pagrindiniu deriniu tampa patogūs džinsai ir megztiniai aukštu kaklu. Kaip vis dėlto išgelbėti save nuo tingaus ir neįdomaus įvaizdžio, kai aktyvi turi būti visą dieną ir po darbo laukia susitikimas mieste? Auskarai (ir lūpų dažai paslėpti rankinėje)! Mano mėgstamiausi matomi nuotraukose.